Tilto atidarymo diena.
Plačiau apie tilto atsiradimą:
"Miestą ir jo centrinę istorinę dalį skyrė negilus, bet lygumų
kraštovaizdžio atžvilgiu išvaizdus slėnis bei juo pratekanti Nevėžio
upė, kurios krantus jungė 2 pagrindiniai tiltai ties Respublikos ir
tuomete Tilto (dabar Smėlynės) gatve tarp Naujojo Panevėžio ir Smėlynės
priemiesčio ir trys lieptai.
Reikėjo dėti nemažai pastangų atkurti karų nuniokotą miestą, itin prasta buvo tiltų būklė.
1925 m. kovo 3 d. miesto valdžia paskelbė abiejų gelžbetoninių tiltų
atstatymo ir darbų užbaigimo konkursą, kuriame dalyvavo net įmonė iš
Berlyno. Konkursą laimėjo tuo metu Kaune gyvenęs tiltų inžinierius
Pranas Markūnas, su kuriuo 1925 m. balandžio 9 d. ir buvo sudaryta darbų
sutartis. P. Markūnas šiam tiltui suprojektavo fermas. Fermų sistema –
parabolinės arkos su stygomis. Arkų aukštis – 5 m, tilto bendras plotis 8
m, ilgis – 76,8 m. Gelžbetoninės tilto arkos buvo atremtos į 1918 m.
vokiečių įtvirtintas betonines atramas. Tilto ilgis buvo 76,8 m. Visų
trijų arkų angos – po 25,6 m.
Tilto tvarkymo darbai tuometėje Tilto gatvėje buvo įkainoti 107
tūkstančiais litų. Statybos darbai vyko sparčiai ir tų pačių metų
rugpjūčio 26 d. tiltas buvo išbandytas. Tilto tvirtumą tikrino per jį
važiavę 2 žvyro prikrauti automobiliai.
Tilto atidarymo išvakarėse savaitraštis „Panevėžio balsas“ informavo:
„rugpiūčio 30 d. bus naujo tilto ant Nevėžio atidengimas važiavimui. Į
iškilmes kviečiami svečiai iš Kauno – ministeriai ir kiti. Tiltas
geležies – betono“. "
"1925-ųjų rugpjūčio 30 d. tiltas, su didžiulėmis įspūdingomis arkomis,
buvo iškilmingai atidarytas. Tiltas pavadintas Laisvės vardu
Miesto spauda tądien rašė: „Iš ryto lynojo, bet apie vidurdienį
dangus prasiblaivė, ėmė šviesti saulė. Žmonių prie tilto susirinko
didžiausios minios — pilnos gatvės, aplipę krantai. Nevėžis, išsiliejęs
iš krantų, srauniai teka. Minia sujudo — įkrito vaikas į Nevėžį.
Policininkas šoka į vandenį, vaikas išgelbėtas“ bei „per tiltą
pravažiuoja du sunkieji automobiliai, puikiu aliuriu per tiltą perlekia
gaisrininkai su savo mašinomis. Tiltas geležies betono tikrai išrodo
puikiai“.
Atvykus valdžios atstovams, iškilmės pradėtos bendra malda. Miesto
valdyba tarybos nariams ir svečiams surengė pietus. Romantiško Laisvės
tilto vaizdinys giliai įsirėžė į daugelio vyresniosios kartos
panevėžiečių atmintį. Pasak Lietuvos geodezininko, hidrologo, technikos
mokslų daktaras Stepono Kolupailos „Iš upės tiltas gražiai atrodo, bet
panevėžiečiai juo labai nepatenkinti: jis per daug siauras […], dažnai
įvyksta susidūrimai ir kiti nesusipratimai“.
Laisvės tiltas dažnai fotografuojamas Smėlynės gatvės panoraminiams
atvaizdams, asmeninių nuotraukų bei dokumentinių kronikų siužetams,
miesto kraštovaizdžio kompozicijoms.
1961 m. dėl išaugusio transporto skaičiaus ir įvairovės 1964 m. gatvė
išplatinta ir „Laisvės“ tiltas buvo nugriautas; jo vietoje pastatytas
naujas 54 m ilgio ir 20 m. pločio nekarpytos sistemos sijinis
gelžbetoninis trijų angų tiltas."
Tekstas paimtas iš čia
Ugniagesių pratybos prie Nevėžio.
