2019-12-31

"Seneliai" ir Kalėdos

  

     
Beveik kasmetinis (kai ledas netrukdo) "Kalėdų senių" plaukimas per Panevėžį gruodžio 24 dieną:





























* * *


2019-12-12

Panevėžio 6-oji "vidurkė"


   "Panevėžio miesto 6-oji vidurinė mokykla pradėta statyti 1957 m. balandžio 8 d. pagal tipinį 880 vietų mokyklos projektą. Užsakovas – Panevėžio miesto kapitalinės statybos skyrius. Statybai vadovavo techninės priežiūros vykdytojas A. Gumbinas, darbų vykdytojai V. Virbickas ir V. Eidukas.
   Mokykla atvėrė duris 1960 m. 1960/1961 m.m. 32 klasėse mokėsi 1015 mokinių, dirbo 61 pedagogas. 

  2008 m. mokykla uždaryta ir tame pačiame pastate įsteigta suaugusiųjų mokykla."





   p.s. tiksliai atkartot senos nuotraukos fotografavimo kampo nepavyko dėl toje vietoje esančios neperseniausios sodybos :(


* * *

2019-12-10

Stoties tilto truputis



Senoji nuotrauka daryta apie 1916-17 metus.


   Stoties g. kreivumas už upės nėra atsitiktinis, mat senojo tilto kryptis gatvių atžvilgiu kiek skyrėsi nuo dabartinio:


Juoda linija atitinka dabartinį tiltą, raudona - senąjį.
Žemėlapio šaltinis: http://maps.panevezys.lt/portal



* * *


2019-12-09

Nevėžio upės/A.Jakšto g. vingis




   Fotografuota nuo pėsčiųjų tilto. Priekyje matosi dabartinė Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos pastatas.


* * *

2019-12-07

"Alko" statistika



   Keli dokumentai iš vokiškos Panevėžio okupacijos laikotarpio:





-




   Dokumentai rasti skaitmeninėje Panevėžio kraštotyros muziejaus bibliotekoje.



* * *

2019-11-25

Ten, kur teatras stovės

Papildyta


Pokaris. Amatų mokyklos moksleiviai netoli Lenino aikštės, vietoje, kur 1965-67 metais išdigs J.Miltinio dramos teatro pastatas.


Panevėžio dramos teatro statyba.
Fotografavo Kazimieras Vitkus 1965.02.02
Šaltinis: miltinis.lt


Nuotraukų sugretinimas pastatų atpažinimui.


Aprašomas sklypas iš toli (apvesta raudonai). Kažko panašaus į gėlyną būta.
Iš knygelės "Panevėžys" (1960 m.)


* * *

2019-11-22

Priešais "Laisvės"/"Gorbatyj"/"Smėlynės" tiltą


Papildyta




   " Tiltui atramas pastatė vokiečių kariuomenė okupacijos metu. 1925 m. pagal inž. P. Markūno projektą pastatytos trys gelžbetoninės arkos. Važiuojamoji dalis 4,9 m pločio,du šaligatviai - po 1,1 m".
                                                 Iš knygos "Žvilgsnis į Lietuvos tiltus"


 Tilto atidarymo diena.


   Plačiau apie tilto atsiradimą:

"Miestą ir jo centrinę istorinę dalį skyrė negilus, bet lygumų kraštovaizdžio atžvilgiu išvaizdus slėnis bei juo pratekanti Nevėžio upė, kurios krantus jungė 2 pagrindiniai tiltai ties Respublikos ir tuomete Tilto (dabar Smėlynės) gatve tarp Naujojo Panevėžio ir Smėlynės priemiesčio ir trys lieptai.

   Reikėjo dėti nemažai pastangų atkurti karų nuniokotą miestą, itin prasta buvo tiltų būklė.

1925 m. kovo 3 d. miesto valdžia paskelbė abiejų gelžbetoninių tiltų atstatymo ir darbų užbaigimo konkursą, kuriame dalyvavo net įmonė iš Berlyno. Konkursą laimėjo tuo metu Kaune gyvenęs tiltų inžinierius Pranas Markūnas, su kuriuo 1925 m. balandžio 9 d. ir buvo sudaryta darbų sutartis. P. Markūnas šiam tiltui suprojektavo fermas. Fermų sistema – parabolinės arkos su stygomis. Arkų aukštis – 5 m, tilto bendras plotis 8 m, ilgis – 76,8 m. Gelžbetoninės tilto arkos buvo atremtos į 1918 m. vokiečių įtvirtintas betonines atramas. Tilto ilgis buvo 76,8 m. Visų trijų arkų angos – po 25,6 m.

   Tilto tvarkymo darbai tuometėje Tilto gatvėje buvo įkainoti 107 tūkstančiais litų. Statybos darbai vyko sparčiai ir tų pačių metų rugpjūčio 26 d. tiltas buvo išbandytas. Tilto tvirtumą tikrino per jį važiavę 2 žvyro prikrauti automobiliai.

   Tilto atidarymo išvakarėse savaitraštis „Panevėžio balsas“ informavo: „rugpiūčio 30 d. bus naujo tilto ant Nevėžio atidengimas važiavimui. Į iškilmes kviečiami svečiai iš Kauno – ministeriai ir kiti. Tiltas geležies – betono“. "


   "1925-ųjų rugpjūčio 30 d. tiltas, su didžiulėmis įspūdingomis arkomis, buvo iškilmingai atidarytas. Tiltas pavadintas Laisvės vardu

   Miesto spauda tądien rašė: „Iš ryto lynojo, bet apie vidurdienį dangus prasiblaivė, ėmė šviesti saulė. Žmonių prie tilto susirinko didžiausios minios — pilnos gatvės, aplipę krantai. Nevėžis, išsiliejęs iš krantų, srauniai teka. Minia sujudo — įkrito vaikas į Nevėžį. Policininkas šoka į vandenį, vaikas išgelbėtas“ bei „per tiltą pravažiuoja du sunkieji automobiliai, puikiu aliuriu per tiltą perlekia gaisrininkai su savo mašinomis. Tiltas geležies betono tikrai išrodo puikiai“.

   Atvykus valdžios atstovams, iškilmės pradėtos bendra malda. Miesto valdyba tarybos nariams ir svečiams surengė pietus. Romantiško Laisvės tilto vaizdinys giliai įsirėžė į daugelio vyresniosios kartos panevėžiečių atmintį. Pasak Lietuvos geodezininko, hidrologo, technikos mokslų daktaras Stepono Kolupailos „Iš upės tiltas gražiai atrodo, bet panevėžiečiai juo labai nepatenkinti: jis per daug siauras […], dažnai įvyksta susidūrimai ir kiti nesusipratimai“.

   Laisvės tiltas dažnai fotografuojamas Smėlynės gatvės panoraminiams atvaizdams, asmeninių nuotraukų bei dokumentinių kronikų siužetams, miesto kraštovaizdžio kompozicijoms.

   1961 m. dėl išaugusio transporto skaičiaus ir įvairovės 1964 m. gatvė išplatinta ir „Laisvės“ tiltas buvo nugriautas; jo vietoje pastatytas naujas 54 m ilgio ir 20 m. pločio nekarpytos sistemos sijinis gelžbetoninis trijų angų tiltas."
                                                                                               Tekstas paimtas iš čia

Ugniagesių pratybos prie Nevėžio.

Nuotrauka iš  aina.lt.

 Amatų mokyklos moksleiviai.
Pokario laikotarpis.



Nuotrauka iš asm.kolekcijos


* * *