Paprasta eilinė ekspedicija, atsitikusi dar tais laikais, kai jau nelaisvoje Lietuvoje dar dominavo sveikas protas ir galimybė domėtis Lietuvos istorija be 3,14derų globos.
Pokyčių ir netipiškų įspūdžių savaitė - kol Lietuvoje kažkur Vilniaus rezervate sprendėsi kaušo Pavilionio reikalai, ten pat vyko "Didysis Šeimų ginimo maršas" .
Polėkis tų marširuotojų taikus, vaisingas ir turintis perspektyvų. Dalinai, ne 3,14deriškai - aš UŽ.
Kitas mane klausimas kankina - kokie normalūs DARBO žmonės gali sau laisvai ir abejingai taip daryt Tapino lygio fiestas nesukdami galvos apie savo darbovietes, pareigas, šeimos reikalus?
Aš atostogų neturiu per visokius ligonius, elitus ir kitus ne tik iš Vilniaus rezervato, o čia va kaip galima, kai prie staklių jie (jiems) nestovi :D
Ai, bala anuos nematė. Yra kita istorija, kuri mane labai smarkiai pakratė... dar pernai įgytas bilietas skrydžiui oro balionu šią savaitę "pajudėjo". Viena bėda, kad skrydžio organizatoriai nei trečiadienio vakarui, nei sekmadienio rytui nesurinko reikiamo kiekio "bilėtuotų". Faina organizatorė tik informavo, kad visi išvažinėję ir grupė skrydžiui per Panevėžį nesurenkama (balionas ir įgula nevietiniai)...
Čia dar vienas paradoxas šių laikų - kas dirba, tas pasiruošęs skrist bet kada. Kas varpas/papus nukaręs kurortuose - laiko tam nesuranda...
Yra dar vienas labai smarkiai mane sukrėtęs potyris, kuriuo gyvenu jau 24 valandas. Deja, tai ne futbolas.
Brandinu viską, paruošiu medžiagą, paviešinsiu, tada apie tai ir šnektelsim .
Arba ne :)
O visa šita, kas parašyta, kaip visada ryt poryt bus ištrinta.
Yra laikosmeigtukų ilgam.
Yra trumpalaikių įrašiukų, kaip skiepai galvijų/galimybių pasui gauti.
"Y phatys rhinkhitės, y pathys galvokhit kas jumis čia gheriau", - aš čia prie ko?
Šios savaitės pradžioje sužinojau naujieną iš senos bendraamžių britų grupės - nesensta ryžas Martinas, bravo.
Su tuom ir baigsiu tru(m)pinius šiam kartui :
* * *
