Katedros vaizdas iš Katedros gatvės anuomet ir šiais laikais.
Istoriniai faktai:
"1902 m. inžinierius Nikolajus Andrejevas suprojektavo naują mūrinę bažnyčią, bet tik 1904 m. gautas valdžios leidimas statyti. Rusijos-Japonijos karas ir nederliaus metai statybą nutęsė. Ji pradėta 1908 m. Vėliau nutarta pirma pastatyti kleboniją ir įrengti laikiną koplyčią. Joje 1913 m. atlaikytos pirmosios pamaldos, paskirtas nuolatinis kunigas Jonas Maciejauskas.
1914 m. bažnyčios sienos išmūrytos iki langų. Per Pirmąjį pasaulinį karą
vokiečiai statybines medžiagas konfiskavo. Po karo toje pačioje
parapijoje atgauta pijorų bažnyčia, todėl naujoji toliau nestatyta.
1926 m. Panevėžiui tapus vyskupijos centru, nutarta vietoj pradėtos mūryti bažnyčios pastatyti katedrą. Ją suprojektavo architektas Rytis Steikūnas ir inžinierius Aleksandras Gordevičius. Vyskupas Kazimieras Paltarokas paaukojo 1000, vyskupijos kunigai – apie 60 000 litų. Statybai vadovavo dekanas kanauninkas J. Maciejauskas, nuo 1928 m. – prelatas Pranciškus Strakšas (paskirtas katedros administratoriumi). 1930 m. kovo 4 d. Katedrą pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, šiai progai parašęs himną Kristui Karaliui (muziką sukūrė prelatas Teodoras Brazys).
1931 m. pašventinti 4 varpai, įrengti 25 registrų vargonai. 1933 m. birželio 30 d. dar ne visai įrengtą katedrą konsekravo Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Sukurta skulptoriaus Juozo Zikaro Kristaus Karaliaus skulptūra. 1938–1939 m. dailininkas Povilas Puzinas su kitais išdekoravo katedros vidų. Vikaras Jonas Juodelis 1950 m. areštuotas, nuteistas kalėti (į Lietuvą grįžo 1956 m.)."
Iš vikipedijos
Katedros vaizdas nuo Stetiškių aerodromo pusės.
Foto iš skanuotos juostelės.
Pokarinė nuotrauka.
Kelios žiemiškos 2022 metais darytos nuotraukos.
