Priešais "Laisvės"/"Gorbatyj"/"Smėlynės" tiltą

Papildyta

   " Tiltui atramas pastatė vokiečių kariuomenė okupacijos metu. 1925 m. pagal inž. P. Markūno projektą pastatytos trys gelžbetoninės arkos. Važiuojamoji dalis 4,9 m pločio,du šaligatviai - po 1,1 m".
                                                 Iš knygos "Žvilgsnis į Lietuvos tiltus"

 Tilto atidarymo diena.

   Plačiau apie tilto atsiradimą:

"Miestą ir jo centrinę istorinę dalį skyrė negilus, bet lygumų kraštovaizdžio atžvilgiu išvaizdus slėnis bei juo pratekanti Nevėžio upė, kurios krantus jungė 2 pagrindiniai tiltai ties Respublikos ir tuomete Tilto (dabar Smėlynės) gatve tarp Naujojo Panevėžio ir Smėlynės priemiesčio ir trys lieptai.

   Reikėjo dėti nemažai pastangų atkurti karų nuniokotą miestą, itin prasta buvo tiltų būklė.

1925 m. kovo 3 d. miesto valdžia paskelbė abiejų gelžbetoninių tiltų atstatymo ir darbų užbaigimo konkursą, kuriame dalyvavo net įmonė iš Berlyno. Konkursą laimėjo tuo metu Kaune gyvenęs tiltų inžinierius Pranas Markūnas, su kuriuo 1925 m. balandžio 9 d. ir buvo sudaryta darbų sutartis. P. Markūnas šiam tiltui suprojektavo fermas. Fermų sistema – parabolinės arkos su stygomis. Arkų aukštis – 5 m, tilto bendras plotis 8 m, ilgis – 76,8 m. Gelžbetoninės tilto arkos buvo atremtos į 1918 m. vokiečių įtvirtintas betonines atramas. Tilto ilgis buvo 76,8 m. Visų trijų arkų angos – po 25,6 m.

   Tilto tvarkymo darbai tuometėje Tilto gatvėje buvo įkainoti 107 tūkstančiais litų. Statybos darbai vyko sparčiai ir tų pačių metų rugpjūčio 26 d. tiltas buvo išbandytas. Tilto tvirtumą tikrino per jį važiavę 2 žvyro prikrauti automobiliai.

   Tilto atidarymo išvakarėse savaitraštis „Panevėžio balsas“ informavo: „rugpiūčio 30 d. bus naujo tilto ant Nevėžio atidengimas važiavimui. Į iškilmes kviečiami svečiai iš Kauno – ministeriai ir kiti. Tiltas geležies – betono“. "

   "1925-ųjų rugpjūčio 30 d. tiltas, su didžiulėmis įspūdingomis arkomis, buvo iškilmingai atidarytas. Tiltas pavadintas Laisvės vardu

   Miesto spauda tądien rašė: „Iš ryto lynojo, bet apie vidurdienį dangus prasiblaivė, ėmė šviesti saulė. Žmonių prie tilto susirinko didžiausios minios — pilnos gatvės, aplipę krantai. Nevėžis, išsiliejęs iš krantų, srauniai teka. Minia sujudo — įkrito vaikas į Nevėžį. Policininkas šoka į vandenį, vaikas išgelbėtas“ bei „per tiltą pravažiuoja du sunkieji automobiliai, puikiu aliuriu per tiltą perlekia gaisrininkai su savo mašinomis. Tiltas geležies betono tikrai išrodo puikiai“.

   Atvykus valdžios atstovams, iškilmės pradėtos bendra malda. Miesto valdyba tarybos nariams ir svečiams surengė pietus. Romantiško Laisvės tilto vaizdinys giliai įsirėžė į daugelio vyresniosios kartos panevėžiečių atmintį. Pasak Lietuvos geodezininko, hidrologo, technikos mokslų daktaras Stepono Kolupailos „Iš upės tiltas gražiai atrodo, bet panevėžiečiai juo labai nepatenkinti: jis per daug siauras […], dažnai įvyksta susidūrimai ir kiti nesusipratimai“.

   Laisvės tiltas dažnai fotografuojamas Smėlynės gatvės panoraminiams atvaizdams, asmeninių nuotraukų bei dokumentinių kronikų siužetams, miesto kraštovaizdžio kompozicijoms.

   1961 m. dėl išaugusio transporto skaičiaus ir įvairovės 1964 m. gatvė išplatinta ir „Laisvės“ tiltas buvo nugriautas; jo vietoje pastatytas naujas 54 m ilgio ir 20 m. pločio nekarpytos sistemos sijinis gelžbetoninis trijų angų tiltas."

                                                                                               Tekstas paimtas iš čia

Ugniagesių pratybos prie Nevėžio.

Nuotrauka iš  aina.lt.

 Amatų mokyklos moksleiviai.
Pokario laikotarpis.

Tilto vaizdas iš oro. 1944-45 metai.
Foto iš facebook/Visvaldo Matkeviciaus.

 

 

   * * *

      Naujai pastatytas tiltas vietoj buvusio "Laisvės":

Nuotrauka iš asm.kolekcijos

* * *